Lietuvos mokslinių tyrimų sektorius:

Pateikčių temos: "Lietuvos mokslinių tyrimų sektorius:"— Pateikties kopija:

1 Lietuvos mokslinių tyrimų sektorius:
situacija ir tendencijos Dr. Ramūnas Valiokas, Fizikos institutas, Vilnius, valiokas(at)ar.fi.lt

2 Ką turime šiandien? 1. Vakarietiška R&D sistema nesukurta
Nėra valstybinio lygio mokslo strategijos ir valdymo. Mokslas nefinansuojamas konkursų būdu. Mokslas šelpiamas politikų. Uždara principinių pareigų užėmimo tvarka. „Feodalinis“ universitetų valdymas. Nėra sąlygų steigtis naujiems kolektyvams ir padaliniams.

3 Ką turime šiandien? 2. Nerimtos finansavimo apimtys 2005 m.
Iš VMSF mokslui per metus ~20 mln. lt. Valst. asignavimai mokslui 49 institucijoms ~116 mln. lt. Palyg.- Švedijos regioninio univ. metinis R&D biudžetas ~460 mln. Lt (asignavimų dalis ~ 45 %).

4 Ką turime šiandien? 3. Siaubinga infrastruktūra
Nė vieno kv.m. modernaus laboratorijų ploto viešame R&D sektoriuje. Stichiškos rekonstrukcijos, autonominės komunikacijos. Nehigieniškos darbo sąlygos.

5 Ką turime šiandien? 4. Protų nutekėjimas
Apie 4000 Ph.D. paruošta Lietuvoje po 1990. Apie 1000 lietuvių Ph.D. paruoštų ar ruošiamų užsienyje. Į Lietuvos R&D/ studijų sistemą jauni mokslininkai nepatenka- personalas iki 35 m. sudaro 12%, iš užsienio grįžta vienetai.

6 Ką turime šiandien? 5. Nepasitikėjimas mokslo politikos ir valdymo struktūromis 2005 m. ULMF apklausos duomenys

7 Ką turime šiandien? Rezultatas:
Menkas tarptautinis Lietuvos mokslo konkurencingumas, politinės (savi)izoliacijos požymiai

8 Europos mokslo žemėlapis FP6 NoE dalyviai, 2003
1 taškas= 1 dalyvis Duomenys: Zbigniew Turek National CP of Poland

9 Regiono mokslo centrai: Publikacijų kokybė 1996-2005
Straipsniai pacituoti virš 50 kartų. Vilniaus ir Kauno palyginimas su pasirinktais Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovėnijos, Suomijos ir Švedijos miestais- mokslo centrais. ISI bazės duomenys. Sudarė R.V.

10 Regiono mokslo centrai: Publikacijų kokybė 1996-2005
Straipsniai pacituoti virš 50 kartų. Vilniaus ir Kauno palyginimas su pasirinktais Estijos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos miestais- mokslo centrais. ISI bazės duomenys. Sudarė R.V.

11 Perspektyva kitiems 10 metų?
Išorinės politinės tendencijos Europos mokslo erdvėje įsigali laisva konkurencija dėl lėšų tyrimams vykdyti ir protams pritraukti (pvz. FP7, European Fund for Basic Research). Stiprūs regioniniai R&D centrai dar labiau remiami, kad galėtų konkuruoti su JAV (pvz. top 10 German universities, Stockholmo universitetų integracija ir pan.). Silpnesni regionai (ir LT) gauna šansą pasivyti, naudodamiesi SF parama, į kurios skirstymą ES nesikiša.

12 Perspektyva kitiems 10 metų?
Vidinės politinės tendencijos: Ūkio ministras: "Jei ŠMM bus vadovaujanti institucija, mes tų projektų nematysime ir tie projektai nueis visokiai akademinei veiklai”. V. Šleinota, ex-Vilniaus Vingis: „Iš esmės pinigai turi ateiti per verslą, verslas turi užsakyti mokslą“.

13 Tikėtinas rezultatas po 10 m., jei padėtis kardinaliai nesikeis
SF lėšos iššvaistytos atsilikusioms technologijoms įsigyti, mokyklinio lygio eksperimentams arba tiesiog pravalgytos. MSc ir doktorantūros studijų LT nebus. Daugelio LT universitetų diplomai nepripažįstami užsienyje. LT nepatraukli užsienio investicijoms. Daug Ekrano ir Vilniaus Vingio atvejų. Verslas išliks daugiausia ”low tech” aptarnavimo sektoriuje.

14 Sąlygos persilaužimui pasiekti
Mokslas turi būti administruojamas pasitelkiant R&D valdymo profesionalus iš Skandinavijos, Airijos ir pan. šalių. Atviro R&D agentūros/fondo įsteigimas laisviems tyrimams remti. Metinis biudžetas nuo 300 (pradinis) iki 700 mln Lt (po 5 metų). Visi SF remiami projektai- tik po „peer review”. Lietuviška Marie Curie programa panaudojant "minkštas" SF lėšas.

15 Sąlygos persilaužimui pasiekti
Sutelkti kritinę masę iš konkurencingu Lietuvos mokslu suinteresuotų žmonių. Aktyviai dirbti su ES struktūromis ir politikais, kurios atsakingos už R&D, taip pat už regionų plėtrą.

16 Padėka dr.Daumantui Matuliui, dr.Daliui Misiūnui, dr.Sauliui Servai, dr.Liutaurui Storastai ir visam ULMF.